ėdžia

ėdžia
ė́džia sf. (1), ėdžià (3) 1. žr. ėdis 1: Ėdžià gera, tai ir riebus arklys Ds. 2. žr. ėdžios 1: Suiro karvės ėdžià Ut. ^ Ne ėdžia eina in arklį, bet arklys in ėdžią Vlk. 3. sing. med. danties kaulo gedimas (caries): Ta liga vadinas dantų ėdžia Blv. 4. scom. kas daug ėda: Kiaulės tik ė́džia Vlkv. 5. scom. menk. kas daug valgo: Ėsk, ėdžia! Galą negausi, jei kas neprimuš MŽ. ║ R281, MŽ376 lėbautojas. 6. scom. veltėdys, dykaduonis: Žmogus, kurs ėda svetimą procią, vadinas ė́džia J. 7. scom. Up kas žmogų ėda, ėdikas: Eik tu, ėdžia, ėdžia, tu visą gyvenimą mane ėdi Vlkj. Skųsties užgina gyventojui žmogui prieš neteisininkus: ėdžias valdytojus, sukčius, provininkus TŽVI375(Nz). Kraugėrys, svieto ėdžia Krp. Priseis dvasna ir tam svieto ė́džiai, visims jau širdį paėdė Užv. 8. scom. kas eikvoja, švaisto: Gyva pinigų ė́džia Plv. Jau ta mano mergučė tai tikra pinigų ė́džia: duok i duok, o kai galo nėr, tei nėr [p]Jrb. Vienai skepetukę, kitai sijoną – tos mergaitės tai pinigų ėdžià Prn. Mergiotės – tai namų ė́džia Ln. Tas mūsų pečius tai malkų ė́džia Jnšk. Dulkės yra plaučių ėdžios, džiovos gimdytojos Blv. Sunkūs pargyvenimai – sveikatos ė́džia Jrb.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • ėdžiauti — ėdžiauti, iauja ( iauna), iãvo intr. Sdk po truputį ėsti, ėdinėti: Pievoj maža žolės, ale karvutės gražiai ėdžiauna Ign. Karvės perdien gerai ėdžiãvo, o vakare pradėjo bėgt namo Trgn. | Arklys ėdžiauna (nenoromis ėda), gal yr nesveikas Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • triesti — triesti, triedžia (triema LzŽ), triedė (triedo DūnŽ) intr. K, Š, NdŽ, DrskŽ, Jnk, Yl, Jdr, triẽsti DrskŽ, Slm vlg. 1. Q132, R, R306, MŽ, MŽ410, KBII199, K, I, M, JI77, 233, Š, Rtr, FrnW, KŽ, Pnd, Ob, Pšl sirgti vidurių paleidimu, viduriuoti: Nuo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • skiesti — skiesti, skiedžia (skieda), skiedė (skiedo) K, Š, Rtr, skiẽsti Srv; R, N, M, L 1. DŽ tr. daryti skystą, skystesnį: Skiedžiu košę vandenimi J. Dirbdamas alų, nebskiedžiau, nenorėjau praskiesti – tebūnie tirštas J. Pienu skiesta bulvinė košė kitur …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sviesti — 1 sviesti, sviedžia (sviema LKKXIV222(Grv, Lz), sviedė (sviedo), sviẽsti 1. tr. S.Dauk, I, G114, M, Š, BŽ489, Lž, Klk, Nmč, Aps smarkiai atsivėdėjus mesti: Kaip sviedė, tai akmuo, leistas iš mėtyklės, brungzdamas lėkė J. Akmenėlį sviedžiau,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuskiesti — nuskiesti, nuskiẽsti, nuskiẽdžia, nùskiedė 1. tr. DŽ padaryti per skystą: Nereikia nuskiesti alų dirbant J. Nenuskiedė alaus – visi girti paliko Šts. Alų, matyt, nùskiedei, kad tiek pridirbai Ėr. Atnešk dar miltų: nepamačiau, kaip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išsviesti — 1 išsviesti tr., išsviẽsti, išsviẽdžia, ìšsviedė 1. atsivėdėjus, smarkiai išmesti aukštyn, į viršų: Aš už tave aukščiau akmenį išsviedu Vkš. Atejo biesukas ir išsviedė buožę į aukštį, kad menkai matyties buvo TDrVII106(Krg). | [Viršaitis] taip …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ėdžius — sm. 1. žr. ėdžia 5: Tikras ėdžius – katilą bulvių in rozą Vj. Virk mažiau bulvių, jau nebėr to ėdžiaus Vj. 2. žr. ėdžia 8: Šitas pečiukas malkų ėdžiukas PnmA …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Bolesław Prus — Infobox Writer name = Aleksander Głowacki imagesize = 150px caption = Photograph by Wilhelm Feldman (1887) pseudonym = Bolesław Prus birthdate = birth date|mf=yes|1847|08|20 birthplace = Hrubieszów, Poland deathdate = death date and… …   Wikipedia

  • aptriesti — aptresti vksm. Gãgos tùri veną bjaũrų brúožą – išgą̃sdintos aptredžia sàvo li̇̀zdą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • skiesti — vksm. Dažùs skiedžia skiedikliù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”